Įvairių tyrimų duomenimis, kasdien patalpose mes praleidžiame apie 80% laiko. Todėl šviežias ir švarus oras yra labai svarbus mūsų sveikatai ir savijautai. Ypač dabar, kai uždarose patalpose būname, tikriausiai, dar ilgiau, o saugomės viruso, būtent oru plintančio greičiausiai.
Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacija (Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning associations, REHVA) išplatino pranešimą apie vėdinimo svarbą suvaldant koronaviruso pandemiją su rekomendacijų rinkiniu.
Ypatingą dėmesį į jas turėtų atkreipti maisto prekių parduotuvių operatoriai, biurų pastatų ir gamybos patalpų inžinerinių sistemų prižiūrėtojai. Tačiau dauguma rekomendacijų taip pat tinka ir kiekvienam iš mūsų, užtikrinant apsaugą nuo užkrato savo namuose.
Ne tik komfortas, bet ir apsauga nuo virusų
Grįžus namo iš lauko specialistai rekomenduoja viršutinius drabužius, avalynę, kuprines ir pan. laikyti atskirai, o esant galimybei – dezinfekuoti ar sterilizuoti. Ant striukių, kepurių, batų, krepšių gali būti nusėdusių oru keliaujančių viruso dalelių. Rengiantis jos gali pasklisti ore ir persikelti ant kitų paviršių ar net patekti į mūsų organizmą.
Dėl šios priežasties turime pasirūpinti dar viena apsaugos nuo koronaviruso priemone: užtikrinti, kad namuose ar biuruose jam sklisti būtų kuo mažiau galimybių. Šviežias oras ne tik sumažins grėsmę užsikrėsti koronavirusu, bet ir užtikrins didesnį gyvenimo komfortą. Teisingas gyvenamųjų patalpų vėdinimas karantino laikotarpiu yra būtinas, siekiant namuose, kur dabar būname dar daugiau nei įprastai, užtikrinti sveikas sąlygas sau ir savo artimiesiems.
Viena svarbiausių rekomendacijų – nurodymas gerai vėdinti patalpas, o kad tai galėtumėte daryti efektyviai, reikia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia – kokią vėdinimo sistemą turite namuose. Tai, paprastai, priklauso nuo būsto tipo, dydžio, energetinio efektyvumo klasės ir statybos metų:
Kiekviena šių sistemų turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiausia tai, kad namuose oras keistųsi nuolat ir būtų švarus.
Plačiai atverkite langus
Pastatuose be mechaninio vėdinimo sistemų rekomenduojama dažniau atidaryti langus, net jei tai sukelia temperatūrinį diskomfortą – namie tampa vėsiau, kai lauke šalta, arba karščiau, už lango vyraujant aukštai temperatūrai. Atidaryti langai, ypač sukeliant skersvėjį, yra vienintelis būdas pagreitinti patalpų oro apykaitą. Vėdinkite patalpą bent trumpam pilnai atvėrę langus, ypač, jei grįžote iš lauko arba patalpoje iki jūsų buvo kitų žmonių. 15 min. trukmės vėdinimas pilnai atidarius langus yra geriau ir efektyviau nei valandą vos pradaryti langai.
Beje, intensyvesnis patalpų vėdinimas atidarant langus taip pat gali būti naudojamas ir patalpose su įrengta mechaninio vėdinimo sistema.
Tačiau reikia vengti atidaryti langus vonios ar tualeto kambaryje (jei tokie ten yra), kai jose nėra įrengta efektyvi ištraukiamojo vėdinimo sistema. Tai padarius gali atsirasti priešingas efektas – užterštas vonios ar tualeto patalpos oras pateks į kitus kambarius. Jei vėdinimo sistemos WC patalpose nėra ir vėdinimo atvėrus langą išvengti negalima, būtina taip pat atverti langus susisiekiančiose patalpose, taip užtikrinant skersvėjį ir nepageidaujamų dalelių pasišalinimą iš viso būsto.
Sveikatos sąskaita netaupykite
Būstuose, kuriuose įrengta mechaninio vėdinimo sistema, rekomenduojama prailginti vėdinimo laiką: įjunkite vėdinimą keliomis valandomis anksčiau ir išjunkite keliomis valandomis vėliau, nei įprasta. Dar geriau – vėdinimo sistemos visiškai neišjunkite: palikite ją dirbti sumažintu našumu net kai namuose nėra žmonių. Atėjus pavasariui, kai šildymo ir vėsinimo kaštai – minimalūs, papildomos sąnaudos bus nedidelės, tačiau padės užtikrinti švaresnį orą ir efektyviau pašalinti viruso daleles iš patalpų bei nuo paviršių.
Ši rekomendacija galioja visur: ir namuose, ir biuruose, ir prekybos ar bet kokiose kitose patalpose, nepriklausomai nuo jų paskirties, jei ten lankosi žmonės.
Ištraukiamosios vonios ir tualeto patalpų vėdinimo sistemos turėtų būti įjungtos visą parą: šiose patalpose turėtų būti užtikrinamas neigiamas slėgis, siekiant išvengti galimo užkrato perdavimo į kitas patalpas.
Koronavirusas – tualete?!
Tema – „neskani“, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai pripažįsta, kad yra tikimybė, jog koronavirusas keliauja ir su išmatomis, todėl svarbiu tampa dar vienas higienos aspektas – naudojimasis tualetu.
Visai neseniai, kovo 2 d. PSO savo pranešime pasiūlė papildomą atsargumo priemonę: vandenį klozete nuleisti tik uždengus jo dangtį. To nepadarius, su vandens purslais gali pasklisti ir užkrato dalelės.
Be to, siūloma vengti grindyse ir kituose įtaisuose įrengtų kanalizacijos sifonų išdžiūvimo, reguliariai juos papildant vandeniu (kas 3 savaites, atsižvelgiant į klimatą), kad vandens tarpinė, atskirianti kanalizacijos sistemą nuo aplinkos, veiktų tinkamai.
Dažniau filtrų keisti nebūtina. Svarbiausia tai daryti laiku
Nepaisant nedidelio koronaviruso dalelės dydžio (80–160 nanometrų, atitinka PM0.1), F7, F8, ar ISO ePM1 filtravimo klasės filtrai sulaikys didesnę dalį šio viruso dalelių. Todėl juos keisti dažniau nei įprasta ar naudoti didesnio efektyvumo filtrus nėra būtinybės. Tačiau būtina tai daryti numatytu dažnumu: dėl užsiteršusio filtro tam tikromis sąlygomis (dėl sumažėjusio tiekiamo oro srauto, sistemos nesandarumo ir susidariusio viršslėgio) užkrato dalelės gali vėl patekti atgal į patalpą.
Taip pat reikėtų patikrinti, ar aplinkoje esančios dulkės, voratinkliai, lapai bei plunksnos ir kitos dalelės neužkimšo rekuperatoriaus oro paėmimo grotelių, esančių lauke. Atkreipkite dėmesį: jei nustatytu dažnumu keisdami tiekiamo oro filtrą rasite jį švaresnį nei įprasta, būtinai patikrinkite ir išvalykite oro paėmimo groteles.
Jei laikomasi visų rekomendacijų, dažniau nei numatyta valyti vėdinimo sistemos vamzdyno taip pat nėra būtina – viruso dalelėms nėra paprasta patekti į vėdinimo sistemą.
Kur dar gali slypėti pavojai?
Tam tikromis sąlygomis viruso dalelės – kaip ir visos kitos, esančios ore – rekuperacinės vėdinimo sistemos gali būti grąžintos atgal į patalpą. Rekuperatoriuose su rotaciniais šilumokaičiais šalinamojo oro sraute esantis užkratas gali nusėsti ant šilumokaičio sienelių, iš kur gali būti grąžintas atgal į patalpą, šilumokaičio būgnui atsisukus į tiekiamojo oro srauto pusę. Todėl kol kas rekomenduojama laikinai sustabdyti rotacinių šilumokaičių sukimąsi, taip užtikrinant didesnį oro srautų atskyrimą.
Viruso dalelių perdavimas nėra galimas, jei naudojama atskirų srautų, ar kitokia sistema, užtikrinanti 100% oro srautų atskyrimą.
Jei abejojate, kokio tipo rekuperatorius sumontuotas jūsų namuose, nedelsdami kreipkitės į įrenginio specialistus, kurie pakonsultuos arba atliks būtinus darbus.
Rekomendacijos – trumpai
Jei gyvenate daugiabutyje, kuriame įrengta centrinio vėdinimo sistema:
Jei turite individualų vėdinimo įrenginį:
Visais atvejais:
Apie tai kalbame ir čia: